Po to, kai šuo išgelbėjo savo šeimininkus, jis toliau saugojo jau sudegusį namą

Alabajų veislės Džesika tapo ištikima savo šeimos, kuri gyvena Jekaterinburge, drauge. Gaisro dieną kalė buvo labai nerami. Šeimininkai buvo nustebę dėl jos elgesio, juk kiti šunys miegojo kaimyniniuose voljeruose ir dėl nieko nepergyveno. Jau buvo vakaras ir šeima su 4 vaikais, kurių vyriausiai dukrai buvo 13, o jaunėliui sūnui 6 mėnesiai, atsigulė miegoti.

Niekas iš Džesikos šeimininkų nepastebėjo gaisro, kuris prasidėjo naktį.

Kalė nusprendė veikti, kai pamatė, kad visas kiemas jau prisipildė dūmų. Ji sugebėjo išlįsti iš savo voljero ir pradėjo garsiai loti ir iš visų jėgų daužytis į langus. Pirmoji pabuvo 13-metė Nastia, paskui ir visa šeima. Galinis kiemas, ūkiniai pastatai ir dalis namo jau degė atvira liepsna. Džesika, pajutusi dūmus, sugebėjo išgelbėti savo šeimą.

Gaisro šaltinis buvo apleistas namas, esantis kaimyniniame sklype. Jame dažnai lankydavosi jaunimas ir asmenys, neturintys pastovios gyvenamosios vietos.

Neabejingi žmonės padėjo šeimai rasti laikiną būstą. Tačiau Džesika nepanoro važiuoti su jais. Alabajus liko gulėti ant to, kas liko iš namo. Ji nusprendė saugoti jį kaip ir anksčiau. Gaisro metu kalė pažeidė balso stygas, besistengdama pažadinti žmones, o taip pat daugelyje vietų apdegė kojas ir nugarą.

Ištikimas gyvūnas liko saugoti savo ankstesnių namų. Šuns akyse matėsi netekties liūdesys.

Tik sekančią dieną šeimininkams sunkiai pavyko nuvežti šunį pas veterinarą, kur jam suteikė būtiną pagalbą. Jis nenorėjo palikti savo teritorijos, nepaisydamas nudegimų skausmo.

Dabar Džesika gyvena su savo šeima ir vis dar yra gydoma. Ji tikra herojė, juk išgelbėjo daugiavaikę šeimą, nepaisydama deginančio skausmo.