Ši vargšė slėpėsi kampe, kai gelbėtojai atėjo jai padėti. O po kurio laiko jos nebegalima atpažinti
Mažylę Harietą atrado apleistame name. Ji tūnojo kampe, bandydama pasislėpti nuo viso pasaulio. Kai savanorė iš JAV, vardu Reičel Hinman, pamatė šunį, ji ištiesė ranką jį paglostyti.
Gyvūnas tupėjo nekrutėdamas.
Niekas nežinojo, iš kur Harieta atsirado, bet buvo aišku, kad mažylei reikia pagalbos. Storas susivėlęs kailis buvo išteptas fekalijomis. Šuo buvo liguistai liesas ir labai išsigandęs.
Vos gyvūnas pajuto, kad iš savanorių neverta tikėtis nieko blogo, jis tiesiog puolė į žmonių glėbį.
Iš pradžių gelbėtojai galvojo, kad šuo yra tik ūgtelėjęs šuniukas, kadangi jis atrodė labai mažas. Bet paaiškėjo, kad gyvūnui jau 8 mėnesiai, paprasčiausiai Harieta blogai augo dėl maisto trūkumo.
Laimei, mažylė neturėjo jokių rimtų sveikatos problemų. Ją nuskuto, išvaduodami nuo susivėlusio kailio, o paskui išmaudė. Po to Harietą porai mėnesių apgyvendino prieglaudoje, kad ji galėtų pasitaisyti ir sustiprėti.
Greitai atėjo metas, kai šuo buvo pasiruošęs namų paieškoms. Kalytę pastebėjo Roza Vali iš Kanados ir atskrido pasiimti Harietos.
Mergina sako, kad liūdna šuns išvaizda taip ją sujaudino, kad ji iškart panoro apkabinti šunį.
Dabar Harieta gyvena kartu su Roza. Mergina net keliauja kartu su savo augintine.
Naujoji šeimininkė pakeitė Harietos vardą į Beili. Mažylė atrado tris draugus – šunis, kurie jau gyveno Rozos namuose.
Praėjus keliems mėnesiams drovios ir baikščios kalytės neliko nė pėdsako!
Beili šeimininkė sako, kad ji šildo jai širdį.
Jei šis išgąsdintas šunelis apie ką nors ir svajojo blogiausiais savo gyvenimo laikais, tai dabar visos jo svajonės išsipildė.
