Viena moteris labai norėjo vaiko, ilgai gydėsi ir štai praėjus 10 metų pagaliau pastojo, o vyras ėmė ir išėjo pas kitą…

Taip netikėtai. Ir pasakė, kad vaiko jam nereikia. Ten jau yra.

Ir štai ką daryti tokioje tragiškoje situacijoje? Iš ko gyventi? Kuo pasikliauti? Gal, kol ne vėlu, atsikratyti vaiko? Širdis sudaužyta, pinigų nėra ir vienatvė priešaky…

Jai davė krūvą patarimų. Teisingų ir nelabai. Išsakė nuomonę apie vyrą. O ir apie ją pačią. Patarimų buvo daug.

O viena moteris parašė: esą, suprantu. Mano vyras negalėjo turėti vaikų, bet labai norėjo. O aš kažkaip abejingai žvelgiau į šią temą. Nors buvau sveika ir galėjau gimdyti. Bet galų gale vyras mane įkalbėjo įsivaikinti du mažylius. Mums jau po 40 metų buvo.

Įkalbėjo, vadinasi. Ir pasiėmėme. Aš sutikau dėl jo, nes jis toks geras žmogus. Taip norėjo paimti našlaitėlius. Taip svajojo rūpintis jais! Štai aš ir sutikau maudžiančia širdimi. Tada jokių donorų ir surogatinių motinų nebuvo.

Jis tuos vaikus dievino, viską darė. O paskui pas vieną vaiką atsirado broliukas kūdikių namuose. Mums pranešė. Ir aš nusprendžiau pasiimti ir šį kūdikį. Jo motina mirė, sugėrovas ją užmušė. Nes kažkaip neteisinga išskirti brolius. Kažkaip negerai…

Na štai, po pusės metų vyras pasakė, kad siaubingai pavargo. Jis nė nemanė, kad taip pavargstama nuo vaikų. Ir jam mažai dėmesio. Ir nepatogu. Ir tylos nėra. Todėl jis išėjo pas jaunesnę merginą iš darbo. Ten ramiau ir išvis, jis manęs nebemyli. Nors, jei atiduosime vaikus atgal į vaikų namus, galbūt jis grįš. Paskui. Kai truputį pailsės su mergina.

Ir aš likau su trimis vaikais. Su svetimais, jau atleiskite, pasakysiu tiesiai.

O dabar užeikite į mano puslapį ir pažiūrėkite nuotraukas. Išaugo trys milžinai, turiu šešis anūkus. O vyrukas su barzda šalia – tai mano antrasis vyras. O antrame plane mūsų namas. Ir mūsų sodas. Tolumoje trupučiukas jūros matosi.

Taigi, aš nieko nepatarsiu. Bet štai tokia gavosi mano gyvenimo istorija.

Ir šis paprastas pasakojimas buvo geresnis už patarimus, pamokslus ir priekaištus.

Mus gali išduoti. Taip būna. Bet svarbiausia – neišduoti pačiam savęs ir tų, kurie priklausomi nuo tavęs. Tačiau tai ne patarimas. Tai tiesiog istorija iš gyvenimo…