Vienas jų nemato, o kitas be rankų, tačiau kartu per 10 metų jie pasodino apie 10000 medžių

Czia Chaiksa ir Czia Venci – puikiausi ekologai, kuriuos jūs kada nors matėte. Aklas ir berankis vyrai sugebėjo pilnai išnaudoti jiedviem likusius gebėjimus, kad pasodintų daugiau nei 10000 sodinukų per pastaruosius 10 metų.

Fiziniai trūkumai sutrukdė jiems gauti darbą, tačiau tapo dingstimi harmoningam bendradarbiavimui apželdinant žemę prie upės, kuri teka už jų gimtojo kaimo.

„Aš – jo rankos, – sako Chaiksa, – jis – mano akys. Mes geri partneriai.“ Vyras gimė su vienos akies katarakta, o 2000-aisiais visiškai neteko regėjimo po avarijos. Venci nutiko nelaimingas atsitikimas, kai jam sukako 3 metai.

Chaiksa pasakoja, kad norą gyventi ir dirbti jame pažadino vienas atsitikimas su sūnumi. Kartą berniukas grįžo namo ir papasakojo tėčiui, kad matė, kaip vienas vaikas lupo ir valgė apelsiną: „Jis taip skaniai kvepėjo, jog mano pasirodė, kad ir aš jo paragavau“.

Chaiksa šeima gyveno taip skurdžiai, kad apelsinas jiems buvo neleistina prabanga. Tada vyras tvirtai nusprendė, kad turi kažkaip išmokti dirbti ir gyventi dėl savo sūnaus.

Kartu su Venci jie sugalvojo būdą, kaip užsidirbti iš medžių. Be to, tai galėjo pagerinti ekologinę būklę vietovių, kuriose gyvena jie ir jų vaikai. Valdžia neėmė iš neįgaliųjų nuomos mokesčio už žemes dėl jų materialinės padėties.

Nuo tada kasdien 7 ryto du kinai eina į darbą. Pagal berankio draugo pasakymus Haiksa kerta ūglius, renka juos ir sodina į iškastas duobutes.

Žinoma, kad procesas eina vos greičiau už vėžlį. Tačiau tai nesutrukdė dviem darbštuoliams per pastarąjį dešimtmetį užauginti 1000 medžių! Kas dar gali pasigirti tokiu pasiekimu? Ir vyrai neplanuoja sustoti: „Mes darysime viską, kas pasiektume dar daugiau.

Mes tvirtai stovime ant kojų,- prideda Venci,- mūsų darbo vaisiai saldūs. Nors mes ir graužiame paplotėlius, mūsų širdyse viešpatauja taika“.