Mergina priglaudė mažytį kačiuką, o jam ūgtelėjus paaiškėjo, kad tai visai ne katinas

Turbūt daugeliui mūsų vaikystėje teko „partempti“ namo kačiuką ar šuniuką iš gatvės. Kartais net pavykdavo įkalbėti tėvus pasilikti augintinį, ir jis tapdavo šeimos numylėtiniu. Štai ir mūsų istorijos herojė nusprendė priglausti du bejėgius kačiukus, rastus prie kelio.

Kartą vakare, vaikštinėdama su broliu, mergina išgirdo gailų cypsėjimą, sklindantį iš krūmų šalikelėje. Nusprendę patikrinti kame reikalas, jie aptiko su mažyčius kačiukus. Rasti mamos-katės nepavyko ir paaugliai nusprendė parsinešti kačiukus namo.

Vienas mažylių buvo visiškai silpnutis, ir po kelių dienų jo nebeliko. Užtai antrasis pasirodė sveikutėlis ir jį pavyko išmaitinti.
Kai kačiukas truputį paaugo, buvo nuspręsta nunešti jį pas veterinarą apžiūrėti. Koks gi buvo šeimininkės nustebimas, kai paaiškėjo, kad jos augintinis – visai ne katinas!

Mergina iš pradžių nepatikėjo ir nusprendė sužinoti dar kelių specialistų nuomonę. Bet visi jie vienbalsiai tvirtino, kad jos mažylis – visiškai ne naminis katinas.

„Kačiukas“ pasirodė besąs jaguarundžio jauniklis. Su laiku gyvūnas galėjo tapti pavojingas. Laimei, mažyliui atsirado vietos specialioje prieglaudoje.

Čia gyvūnai laikomi sąlygose, panašiose į laukinę gamtą. O kai jauniklis paaugs ir apsipras, jį galės išleisti į laisvę, kur jam tikrai bus geriau, nei namuose.