Įdomu

Kiek atsimenu save vaikystėje, kiekvienas išeigines aš ateidavau pas močiutę ir senelį į svečius, o jie būdavo dar nepatenkinti, kad

1. Niekas neamžina šiame gyvenime, net mūsų bėdos; 2. Mėgstu vaikštinėti lyjant, nes niekas nemato mano ašarų; 3. Tuščiausia diena

Visą gyvenimą svajojau persikraustyti prie jūros. Pati aš užaugau Klaipėdoje, visa mano giminė gyveno ten, tačiau mano tėvą paskyrė dirbti

Kiekvieną rytą prie vaikų darželio tvoros vaikštinėdavo viena dama su šuneliu. Moteris visada gerai atrodė ir dėvėjo brangius drabužius. Ji

Nusprendžiau pasivaikščioti po prekybos centrą. Nemaniau, kad apsipirkimas sugadins man nuotaiką! O juk iš ryto viskas klostėsi gerai. Užėjau į

Su vyru negyvenu jau 16 metų. Tiesiog jis daug gėrė ir galėdavo dingti porai savaičių. Ieškodavau, įkalbinėdavau, tačiau viskas veltui,

Žinoma, laikai keičiasi. Dabar visai kitas požiūris į vaikų ugdymą. Nepasakysiu, kas geriau ar blogiau, tačiau skirtumas kolosalus. Kai prisimenu

Aš matau jos veidą, kakta prispaustą prie stiklo, o paskui lyg keičiu apžvalgos tašką ir matau save iš šio lango.

Kaupikė, sendaiktininkė. Kaip tik savęs nevadinau dėl savo polinkių. O aš tiesiog dievinu vaikštinėti po palapines mugėse ir turguose ir

Kartą pas motiną paklausė: – Kurį iš vaikų tu myli labiausiai? Motina atsakė: – Paklausykite motinos širdies. Mano mylimiausias sūnus,