Moteris iš prieglaudų ima tik senutėlius šunis, kad dovanotų jiems meilę ir švelnumą paskutiniais gyvenimo metais

Kai įsigyji šunį, reikia suprasti, kad jį reikia ne tik šerti ir vedžioti.

Šunims reikia mūsų meilės, rūpesčio ir švelnumo, jie turi jaustis tikrais šeimos nariais. Todėl kad tik su šiais gyvūnais šeimininkui gali atsirasti ypatingas ryšys, kurio nebus su jokiomis kitomis rūšimis.

Moteris yra savanorė ir jos vardas Debora Rico. Ji pasirinko imti tik garbaus amžiaus šunis. Tokiu būdu savanorė nori padovanoti jiems normalų gyvenimą likusiais gyvenimo metais. Debora jau daug metų dirba su benamiais šunimis savo noru.

Paprastai pagyvenusių šunų niekas nenori pasiimti, tačiau moteris yra išimtis.

Debora pagrinde pasiima senutėlius ir ligotus keturkojus.

Kai ji turi galimybę, pasiima vieną šunį. Paskutiniu jos augintiniu tapo 14-metis Naikas, kuris išgyveno mėnesį, kasdien jausdamas meilę ir rūpestį, o paskui mirė.

Debora su šiuo šunimi turėjo visai mažai laiko, tačiau ji sugebėjo padėti jam pajusti ramybę ir šilumą nors paskutinį gyvenimo mėnesį. O iki Naiko buvo daugelis kitų šunų.

Kiekvienas šuo turi savo gyvenimo istoriją. Nors kiekvieną kartą labai sunku prarasti augintinį, bet visgi Debora pasiruošusi padėti pagyvenusiems augintiniams toliau, kad užpildytų paskutines jų dienas meile ir rūpesčiu.

You cannot copy content of this page