Ši skaudi beprasmio barnio ir sunkaus mano tėvų išsiskyrimo istorija neduoda man ramybės jau daugiau nei 20 metų

Atsisveikinant su tėčiu, mamai neišriedėjo nė viena ašara. Tiesiog žiūrėjo tylėdama. Netrukus atvažiavo tėvo tarnybos draugas.

Jis nėjo toliau slenksčio. Tiesiog ištiesė mamai ryšulėlį ir tarė:

– Šovinys pataikė į petį, jis gyveno dar minutę-pusantros, paprašė jums tai perduoti.

Kai jis išėjo, mama atsisėdo ant taburetės prieškambaryje, išvyniojo ryšulėlį…

Tegu ji tampa geru pavyzdžiu ir pamoka tiems, kurie nemoka atleisti. Paskutiniais gyvenimo metais mama man kelis kartus pasakojo apie tai, kaip jie susipažino su tėčiu. Aš irgi noriu pasidalinti šia istorija, kad būtų aišku, kuo viskas baigėsi. Galbūt kažkas prisimins vaikišką „brangenybių“ žaidimą. Kai už namo ar kažkur pievelėje vaikai užkasa savo brangenybes. Kasa duobutę ir deda į ją kažką svarbaus.

Pavyzdžiui, kramtomosios gumos popierėlį ar stiklo rutuliuką. Įsmeigia ženklą, kur buvo užkasta brangenybė,o kitą dieną jos ieško. Mano mama ir tėtis vaikystėje gyveno kaimyniniuose kiemuose. Ir susipažino būtent per tokį brangenybių žaidimą.

Mama paslėpė savo brangenybę, o po valandos prasidėjo lietus, nuplovęs visus pėdsakus… Tądien ji užkasė močiutės sagę, kuria paslapčia paėmė iš namų. Na, vaikai buvo, ką jiems padarysi? Namie mamą, žinoma, išbarė už tai, kad taip kvailai pasielgė su bižuterija, ir uždraudė išeiti iš namų.

Pasak mamos, tėtis jau tada buvo ją įsimylėjęs ir sėdėdavo ant suoliuko prie laiptinės ištisas dienas, laukdamas, kada ją išleis į lauką. Tačiau vasarai mamą išsiuntė į kitą kaimą. O tėtis su tėvais netrukus persikėlė į kitą rajoną. Taip jų keliai išsiskyrė.

Po 10 metų jie vėl susitiko: jiems abiem jau buvo po 18 metų. Susitikimas pavirto pilnaverte pirmąja meile… Iš šio romano ir aš atėjau į pasaulį. Tėvas atitarnavo armijoje, grįžo ir jie susituokė. Po 8 metų nutiko lemtingas incidentas. Mama su tėčiu ir draugais šventė gimtadienį ir išgėrė labai daug. Viena mamos draugių pasinaudojo tėvo būkle ir ėmėsi jį glamonėti. Tuo metu motina ir įėjo į kambarį.

Pamatė visa tai ir supsichavo. Jokie atsipeikėjusio tėčio pasiaiškinimai nepadėjo. O ta draugė piktdžiugiškai kalbėjo, kad atkeršijo mano mamai už tai, kad mokykloje jos vaikiną nuviliojo… Mama buvo nepalenkiama ir padavė skyryboms. Tėvas iš nevilties susirinko daiktus ir pagal kontraktą išvyko į vieną kariaujančią šalį. Jis negrįžo. Tai yra, grįžo cinkuotame karste…

Atsisveikinant su tėčiu, mamai neišriedėjo nė viena ašara. Tiesiog žiūrėjo tylėdama. Netrukus atvažiavo tėvo tarnybos draugas. Jis nėjo toliau slenksčio. Tiesiog ištiesė mamai ryšulėlį ir pasakė:

– Šovinys pataikė į petį, jis gyveno dar minutę-pusantros, paprašė jums tai perduoti.

Kai jis išėjo, mama atsisėdo ant taburetės prieškambaryje, išvyniojo ryšulėlį ir pamatė sagę, kurią užkasė vaikystėje ir negalėjo rasti.

Po to ji užsidarė kambaryje ir verkė kelias dienas. Dėl kvailo poelgio ir niekšybės jam teko jaunam palikti šį pasaulį, kad pelnytų jos atleidimą…

Mylėkite vienas kitą! Išdidumas – blogiausias būdas išsaugoti laimę ir meilę.