Ypatingas tekstas, rastas senoje bažnyčioje

Puikus ir įkvepiantis tekstas, kuris buvo rastas 1962 m. Baltimorėje, vienoje senoje bažnyčioje, kurį verta perskaityti kiekvienam!
Eikite savo keliu ramiai per triukšmą ir sumaištį ir prisiminkite pasaulį, kuris gali būti tyloje. Neišduodami savęs, gyvenkite, kiek tik įmanoma, geruose santykiuose su kiekvienu žmogumi. Ramiai ir aiškiai kalbėkite savo tiesą ir klausykitės kitų, net žmonių, neapdovanotų protu ir neišsilavinusių; jie irgi turi savo istoriją.

Venkite triukšmingų ir agresyvių žmonių; jie gadina nuotaiką. Su niekuo savęs nelyginkite: jūs rizikuojate pasijusti niekingu ar tapti arogantišku. Visada yra kažkas, didesnis ar mažesnis už jus.

Džiaukitės savo planais taip pat, kaip jūs džiaugiatės tuo, ką jau padarėte. Visada domėkitės savo amatu; koks kuklus jis bebūtų – tai brangenybė, palyginus su kitais dalykais, kuriuos jūs turite. Būkite apdairūs savo reikaluose, pasaulis pilnas melo. Tačiau nebūkite akli geradariams; kiti žmonės siekia didžių idealų, ir gyvenimas visur pilnas didvyriškumo.

Būkite savimi. Nežaiskite draugystės. Nebūkite ciniški meilėje – palyginus su tuštuma ir nusivylimu ji tokia pat amžina, kaip žolė.
Su gera širdimi priimkite tai, ką jums pataria metai, ir su dėkingumu atsisveikinkite su jaunyste. Stiprinkite savo dvasią netikėtos nelaimės atvejui. Nekankinkite savęs chimeromis. Daugelis baimių gimsta iš baimės ir vienatvės.

Pakluskite savo disciplinai, bet būkite švelnūs sau. Jūs – pasaulio sutvertas vaikas ne mažiau, nei medžiai ir žvaigždės: jūs turite teisę būti čia. Ir tegu tai jums akivaizdu arba ne, tačiau pasaulis eina taip, kaip jis turi eiti. Būkite taikoje su Dievu, kaip jūs jį besuprastumėte.

Kuo jūs beužsiimtumėte ir apie ką besvajotumėte, triukšmingame gyvenimo šurmulyje išsaugokite taiką savo širdyje. Su visomis klastomis, tais pačiais darbais ir sudaužytomis svajonėmis pasaulis vis tiek nuostabus. Būkite jam dėmesingi. Pasistenkite būti laimingi.

Teksto autorius yra Maksas Ermanas, poetas ir advokatas iš Indianos valstijos. Jis gyveno 1872-1945 metais. Savo dienoraštyje Maksas parašė: „Aš norėčiau, jei man tai pavyks, po savęs palikti dovaną – nedidelę ese, pripildytą kilnumo dvasios“. Maždaug 20-ųjų metų pabaigoje jis kaip tik ir sukūrė „Desiderata“.

Apie 1959 m. Baltimorės Šv. Pauliaus bažnyčios rektorius įdėjo šią poemą į savo aplanką. Užrašas ant aplanko bylojo: „Senoji Šv. Pauliaus bažnyčia, 1962 m. ( ji buvo įkurta 1962 m.).

Parapijiečiai perduodavo šį aplanką vienas kitam. 1965 m. vienas parapijiečio svečias pamatė šį tekstą ir susidomėjo. Jis pamanė, kad „Desiderata“ yra Kalėdų sveikinimo atvirukas. O kadangi tekstas gulėjo aplanke „Senoji Šv. Pauliaus bažnyčia, 1962 m., svečias pamanė, kad tekstas buvo rastas tais metais toje bažnyčioje.

Taip gimė legenda.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.

You cannot copy content of this page