Mergaitė kasdien mojuodavo policininkui pro langą – ir ne veltui jis nusprendė patikrinti namą

Ši istorija nutiko Kanzas Sityje, mieste, garsėjusiame kaip vienas nepalankiausių JAV. 2000-ųjų pradžioje jame klestėjo nusikalstamumas ir prievarta.

Mūsų istorijos herojė – mergaitė, vardu Klin. Ji gyveno su mama ir dviem jaunesniais broliukais vargingame miesto rajone. Šeima buvo pasmerkta skurdui. Mergaitės motina niekur nedirbo ir dažnai kažkur pradingdavo, palikdama vaikus vyresniajai dukrai. Nors jai tebuvo vos 9 metai.

Klin broliai buvo labai prisirišę prie jos, nes tik ji rūpinosi jais. Didžiausia Klin problema buvo pamaitinti savo jaunesniuosius broliukus. Pinigų ji neturėjo ir vienintelis būdas gauti nors kokio maisto buvo vagystė. Pirmą kartą tai nutiko degalinės parduotuvėje. Ji paėmė keletą produktų ir nesusimokėjo. Ją sulaikė ir atidavė policininkams.

Žinoma, mergaitė suprato, kad pasielgė blogai, tačiau badas verčia daryti dar ne tai. Klin paleido namo, nes žala buvo labai maža, tačiau policijos nuovada įsidėmėjo šią nelaimingą šeimą.

Labai dažnai laukdama motinos Klin atsisėsdavo prie lango ir tiesiog žiūrėdavo į pro šalį einančius žmones bei pravažiuojančias mašinas. Mergaitė pastebėjo, kad pro jos namą kasdien praeina vienas ir tas pats vyriškis su uniforma. Jo uniforma tiesiog pakerėjo mažąją Klin. Jis visada žiūrėdavo į Klin langą ir kartą ji pamojo jam ranka.

Vyriškis nusišypsojo ir taip pat pamojo. Tai buvo policininkas Džefas Kolvinas. Žinodamas mergaitės istoriją, jis nusprendė stebėti šią šeimą. Toks mergaitės ir policininko pasisveikinimas tapo savotiška jų tradicija. Klin kasdien laukė šio žmogaus su uniforma ir jam pasirodžius džiugiai mojo jam ranka.

Tačiau kartą mergaitė išgirdo beldimą į duris. Atidariusi jas, ji pamatė vyriškį su gražia uniforma, stovintį ant slenksčio. Vyriškis paaiškino Klin, kad jis – jos draugas ir visada padės prireikus pagalbos.

Nuo tos dienos prasidėjo policininko ir mergaitės draugystė. Klin šis policininkas iš esmės buvo vienintelis žmogus, kuriuo ji galėjo pasikliauti ir pasitikėti. Kai ji likdavo namie viena su broliais ir jiems pasidarydavo baisu, ramindavo juos, kad jie turi narsų gynėją ir patikimą draugą.

Tačiau kartą, eidamas pro mažosios mergaitės namus, policininkas Džefas nepamatė lange Klin. Buvo labai keista. Policininkas nusprendė išsiaiškinti, kas galėjo nutikti, kodėl mergaitė šįryt jo nepasveikino kaip visada. Jis pasibeldė į duris ir, nesulaukęs atsakymo, išlaužęs jas įėjo vidun. Kambaryje ant grindų gulėjo Klin, o šalia sėdėjo verkiantys jos broliai.

Mergaitė sušnibždėjo, kad jai sunku kvėpuoti. Džefas pagriebė mergaitę be sąmonės į rankas, pasodino ją ir brolius į policijos automobilį ir nulėkė į ligoninę.

Diagnozė buvo sudėtinga – didelio laipsnio išsekimas. Džefas pasikalbėjo su nevykėle motina ir suprato, kad jos pagalbos ateityje neverta tikėtis. Vargu ar ji pakeis savo gyvenimo būdą ir požiūrį į vaikus. Todėl kai Klin grįžo namo, Džefas kasdien atnešdavo jai ir broliams maisto. Policininkas mokė mergaitę nepasiduoti jokiomis aplinkybėmis, būti stipria net sunkiausiose situacijose. Mergaitė buvo įsitikinusi, kad viską darys būtent taip, kaip mokė šis geras policininkas.

Tai tęsėsi daug dienų, kol Klin motina neišvežė jos ir brolių iš Kanzas Sičio į kitą miestą. O kur, Džefas nežinojo. Jis dažnai prisimindavo mielą mažą mergaitę, tačiau kaip susiklostė tolesnis Klin likimas, buvo neaišku. Džefas tarnavo policijoje iki pat pensijos ir po 20 metų išėjo užtarnauto poilsio. Prieš išeinant į pensiją, tyrėja Džons pasakė, kad turi jam gerą naujieną.

Kad ją sužinotų, Džefas turėjo nuvažiuoti į vieną susitikimą. Paskirtu laiku jis buvo nurodytoje vietoje. Jo jau laukė graži mergina. Ji priėjo prie Džefo ir jį apkabino. Ir čia jis suprato, kas toji mergina.