Pasak tyrimų, suomių moksleiviai – vieni geriausių planetos mokinių ir štai kodėl…
Pasak tyrimų, suomių moksleiviai – vieni geriausių planetos mokinių. Tačiau mokykloje jie praleidžia mažiau laiko, nei vaikai iš kitų šalių, o pamokas ruošia daugiausia pusvalandį per dieną.
Įdomūs faktai apie ugdymą Suomijos mokyklose:
1. Ugdymas Suomijoje nemokamas. Ir visa kita – pietūs, ekskursijos, mokykliniai reikmenys – irgi nemokami. Jei mokiniai gyvena toliau nei 2 km nuo mokyklos, į pamokas ir namo juos veža mokyklinis autobusas. Visa tai apmoka valstybė: ugdymui skiriama net 12,2% bendro šalies biudžeto.
2. Pažymių sistema Suomijoje 10-balė, tačiau iki 3 klasės suomių mokykloje pažymiai nerašome. Nuo 3 iki 7 – pažymiai žodiniai: nuo „vidutiniškai“ iki „puikiai“. Savo balus žino tik pats mokinys. Barti dėl pažymių čia nepriimta, jie naudojami tam, kad motyvuotų vaiką tobulinti savo žinias ir jo individualaus ugdymo plano koregavimui.
3. Individualus dėmesys kiekvienam mokiniui.
Čia vienoje pamokoje mokiniai gali atlikti skirtingo sunkumo užduotis priklausomai nuo kiekvieno jų pajėgumų. Vaikai su skirtingomis fizinėmis ir protinėmis ypatybėmis mokosi kartu. Jei vaikui nesiseka, mokytojai organizuoja jam individualias pamokas. Papildomai dėstomi ir kiti dalykai, pavyzdžiui, gimtosios kalbos emigrantų vaikams. Manoma, kad moksleivis gali pats pasirinkti, kas jam naudingiau: kai jam pamoka neįdomi, jis gali užsiimti kažkuo savu – skaityti knygą ar siūti.
4. Suomių mokyklose nėra uniformų. Į pamokas galima ateiti kaip nori – drabužiams nekeliami jokie reikalavimai.
5. Vaikai čia neprivalo sėdėti suoluose. Pamokos metu jie gali įsitaisyti krėsluose ar tiesiog ant grindų. Šiltu oru pamokos vyksta gryname ore, ant žolytės prie mokyklos ar specialių suoliukų, sustatytų amfiteatro forma.
6. Namų darbų labai mažai. Suomių mokytojai mano, kad vaikai turi ilsėtis ir leisti laiką su tėvais, o ne prie pamokų. Namų darbai užima nedaug laiko ir gali būti labai įdomūs, pavyzdžiui, istorijos pamokoje gali paprašyti paimti interviu iš močiutės, kad išsiaiškintų, koks gyvenimas buvo 50-aisiais ir rastų skirtumus tarp to laikmečio ir šiuolaikinio gyvenimo.
7. O egzaminų išvis nėra.
Suomių mokytojai sako: „Ruošti reikia arba gyvenimui, arba egzaminams. Mes renkamės pirma.“ Todėl egzaminų Suomijos mokyklose nėra. Mokytojai gali savo nuožiūra pravesti kontrolinį darbą, tačiau privalomu laikomas tik standartinis testas 16-mečiams, baigiantiems vidurinę mokyklą.
8. Čia moko tik to, ko prireiks gyvenime. Svarbiausia, ko čia moko vaikus – tai mokėjimo mokytis ir adaptuotis naujame, nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Nieko nereikia zubrinti – juk galima paprasčiausiai žvilgtelėti į vikipediją.
9. Visos mokyklos vienodai geros. Rinktis mokyklą Suomijoje nepriimta, visi eina į arčiausiai esančią. Čia nėra „elitinių“ mokyklų, visos vienodos: kur vaikas begyventų, jam prieinama ugdymo įstaiga su kvalifikuotais mokytojais , kokybiška lavinamąja medžiaga ir pilnaverčiu maitinimu.
10. Mokykloje vyksta vakarėliai su nakvyne. Kartais vaikai pasiima miegmaišius ir kartu su mokytojais lieka nakvoti mokykloje – žiūri filmus, žaidžia, miega sporto salėje ant čiužinių, o ryte vaišinasi pusryčiais ir ledais.
Kaipgi nemylėti tokios mokyklos?
