“Kodėl taip vėlai?“ Chirurgas pavėlavo į jo sūnaus operaciją…

Chirurgą iškvietė į ligoninę. Berniukui, patekusiam į rimtą avariją, reikėjo skubios operacijos. Bėgdamas koridoriumi, daktaras atsitrenkė į vaiko tėvą:

„Kodėl taip vėlai? KODĖL? – ašarodamas suriko tėtis.

– Ką, jūs nežinojote, kad mano sūnaus gyvybė pavojuje? Jūs išvis turite atsakomybės?“

Chirurgas atsakė: „Atleiskite, bet manęs nebuvo dėl svarbių priežasčių. Aš atvykau, kai tik galėjau. Dabar prašau, vardan jūsų sūnaus, nusiraminkite ir leiskite man operuoti“.

Tėvas nenustojo: „Nusiraminti? Kokių jūs dar galite turėti priežasčių? Kas, jeigu jūsų sūnus būtų jo vietoje? Nusiraminti? Normalu, ar ne?“.

Nusišypsojęs daktaras atsakė:

„Aš negaliu padaryti stebuklo, bet nesijaudinkite. Padarysiu viską, ką galėsiu, dėl jūsų sūnaus.“

Tėvo atsakymas aiškiai netenkino: „Lengva kalbėti, kai situacija paties neliečia!“

Po operacijos chirurgas išėjo pas berniuko tėvus ir ramiai tarė tėvui: „Viskas tvarkoje. Jūsų sūnui pavojus nebegresia“.

Po to jis pažvelgė į laikrodį ir tuoj pat nuskubėjo prie išėjimo:

„Seselė papasakos jums detales!“ – sušuko jis toldamas.

Tėvas pasisuko į seselę ir įsiutęs paklausė: „Jis pas jus visada toks? Viešpatie, kokia arogancija! Jis ką, neturėjo ir dviejų minučių, kad išsamiai papasakotų man apie operaciją?“

„Jo sūnus vakar žuvo avarijoje, – su ašaromis akyse pasakė mergina. – Kai mes jį iškvietėme, jis buvo laidotuvėse. Po to, kai jis išgelbėjo jūsų sūnų, jis išvyko laidoti savojo…“

Pridėti nebebuvo ko. Pasidalink šia istorija su savo draugais.